- krušnus
- krušnùs, -ì adj. (4)
1. K.Būg, A.Baran, PnmR, Švn, Ant, Tr, Prl greit trupantis, lūžtantis, trapus, gurus, traškus: Kad cukorėliai būtų krùšnūs, reikia dėt daugiau taukų Vžns. Toks krušnùs pyragas, kad negali atsivalgyt Ds. Kvietiniai sausainiai tokie krušnūs, kad nereikia ir pašlapinti – burnoj subyra An. Peliuškų blynai krušnesnì nekap žirnių Vrn. Krùšnų blyną gali tik geri dantys valgyti Lš. Suvytusio griežčio nereikia, duok to, kur krušnus Dkš. Aliksnis krušnùs medis Rk. Krùšnūs kaulukai Lp. Ot šita grūšė labai krušni, pati lūžta burnoj Pbs. Kaip lietaus nėra, tai žemė pasidarė dabar krušni per išdegimą, ji trupa įkaitinta, neturi klijaus Zr. Tenai molynė krušnì, ariant ne lempa prie plūgo, ale trupa Užp. Kai pakaba kokią savaitę nušautas kiškis, jo mėsa krušnèsnė pasidaro Srv. Medžias nesti krušnùs – jis skriaudus (netąsus, neskalus, šykštus) Kp. Krušnì geležis J.
2. sukrus (apie siūlus): Labai krušnias vilnas sunku megzt Ssk.
krušniaĩ adv.: Labai krušniaĩ neverpk! Ssk.
Dictionary of the Lithuanian Language.